XXVI

Harieta saugojo kryželį kaip dar niekada nieko nebuvo saugojusi. Visą atostogų laiką ji nešiojo grandinėlę ant kaklo, eidama maudytis ir miegoti nusisegdavo ir pasidėdavo geriausiai matomoje vietoje. Rūpinosi, lyg tai būtų tikras žmogus… Nenorėjau, kad dėl mano kaltės Harieta užaugtų neapkęsdama tėčio, kurio niekada nebuvo šalia mūsų. –      Dieve, tu visada man padėdavai, […]

XXIV

Išpūtusi akis stumtelėjau jį į šoną ir įbėgusi į namo holą, pamačiau prie laiptų turėklų parimusią Tanią, kuri liejo ašaras į vienkartinę servetėlę. Sparčiu žingsniu prie jos priėjusi piktai paklausiau: –      Kas čia buvo? Tania?! –      Ponas Vladimiras… Jis nusišovė, – negalėdama sutvardyti riedančių ašarų išverkė moteriškė. Jausmas buvo lyg žaibo […]

XXIII

Nors dainos, pagal kurią aprašiau vaiko gimimo džiaugsmą, sukūrimo istorija labai liūdna, tačiau man šiais scenai aprašyti tai buvo tobuliausias įkvėpimo šaltinis. Ačiū tau, Ed Sheeran, už tavo talentą. Tikiuosi, visos atlaikys… Gero skaitymo! Dėl mano nervingumo, prasidėjo išankstinis gimdymas, o dėl siaurų klubų gydytojai ėmė svarstyti galimybę daryti Cezario pjūvį. Buvau užsibrėžusi gimdyti pati, […]

XXII

–      Tu nuo pat kūdikystės turėjai viską: tėvų dėmesį, daugiau žaislų, lankei užsiėmimus, kurie tau patiko, tėvai tau davė viską, jie tave skatindavo ir pagirdavo, visa giminė didžiavosi tavimi. Visi sakydavo: „Lygiuokis į seserį, Darse, ji daug pasieks“… Tai aš, – rodydama pirštu į save užriko Darsė. – Aš turėjau būti ta, į […]

XXI

Vieną (graudžiausią) kūrinio vietą aprašiau klausydama šios dainos. Ruošiam servetėles ir pradedam… Atleidusi pirštus atmerkiau akis ir pamačiau nurodytame ekranėlyje pliusą. Žemė išslydo iš po kojų, įsikibau į vonios komodą ir kurį laiką gaudžiau kvapą. Dar kartą pažiūrėjau į testą, ar tikrai neapsigavau. Nežinojau, kaip į visa tai reaguoti… Nebuvau pasiruošusi nėštumui, nebuvau pasiruošusi tapti […]

XX

–      A, jaunasis Smitas, – sarkastiškai tarė Vladimiras. –      Čia jis? – suktelėjęs galvą į mane paklausė Haris. –      Jis? – tokiu pat tonu pasitikslino Volodia. – Aš jos vyras. O tu, mano mielas drauguži, jei nori dar kartą išvysti savo motiną, turėtum nešdintis iš čia. Vladimiras artėjo prie […]

XIX

Servetėlių pasiruošėte? Pradedam… Krūtinę lyg kas plunksna paglostė, virpuliukas sukuteno širdį, stabtelėjo ties gerkle ir apimta jaudulio nesugebėjau pratarti nei žodžio. Iki tos akimirkos aš nesuvokiau, kokie rimti yra Hario jausmai. Bijojau, jog įtraukus į mūsų santykius seksą, aš jam greitai atsibosiu ir jis mane paliks, tačiau jis visada buvo šalia… Anksčiau žvelgiau į jį […]

XVIII

Stovėjau sukryžiavusi rankas ant krūtinės ir įtariai žvelgdama į vaikiną, kuris mosavo voku skambiai pristatydamas, kas jo viduje. –      Nepyk, kad nepasitariau su tavimi, tačiau negalėjau praleisti progos… – jis atidarė voką ir ištraukė du bilietus. – Tai skrydžio lėktuvu bilietai. –      Mes skraidysime lėktuvu? – nesupratusi primerkiau akis. Haris nusijuokė […]

XVII

Tylėdama palingavau galva ir paėmiau automobilio gale padėtas gėles, kurias buvo nupirkęs Haris. Lygiai tas pačias – baltas rožes. –      Tavo močiutei ir tėčiui labai patiko baltos rožės, – priėjusi prie Hario tariau. –      Žinau, jos patinka ir man – nesuteptos, tyros spalvos gėlės, – apkabinęs viena ranka mane per pečius […]